kankalas

kañkalas (plg. l. kąkol, kankol) sm. (3^b) K, NdŽ, kankãlas (2); B, R, MŽ, M 1. varpelis, skambutis: Po karvės kaklu parištas kañkalas J. Netrukus jau aiškiau pasigirdo kankalų žvangėjimas rš. Kañkalas yr iš vario Krg. Nūnai ir Petras pririšo karvei kañkalą ant kaklo Vrn. Parišk kañkalą, kad karves miške girdėtum Gd. Važiuojant šlajomis, reikia arkliui prikabinti kañkalą Rg. Po kankalą karvei pririšiau, žinosme, kur eina Ds. Su kañkalu bevažiuojąs KlvrŽ. Jau veselnykai parvažiuoja: girdis kankalai Lnkv. Ans arkliams kankalus paraišiojo, o karvėms tarškalus Knt. Uždėk arkliui ir kankalùs – veselion važiuosim Dg. Prisikabinkit kañkalus, bus gražiau važiuot Alvt. Karvės skambaliuo[ja] po girią su kankalaĩs Grg. Malka kap kañkalas (lengva ir dega) Rdm. Ir atskrido balta gulbė, baltais perlais barstydama, kankalėliais barškindama (d.) Mrc. Paklausykit manęs jauno kalbančio, vario kankalėlio skambančio BsO242. Būčio variu skambančiu alba kankalu žvagančiu VlnE40. Kaip vario kankalas, kursai tiktai jog skambėjimą paduost ausium mūsų MPIII38. Ir apkabinėjo aplink jį daug aukso kankalų bei guzikų, kad skambėtų BbSir45,11. T'est aukso kankalėlis, potam granoto obuolys, atgalios aukso kankalėlis ir granoto obuolys Ch2Moz28,34. 2 varpelio šerdelė: Nedėk trijų kankalų̃ į barškalą – nebarškės KzR. ║ kas panašus į kankalą, kaba nukaręs, išsikišęs iš ko nors: Po nosia kañkalas vaikuo (snarglys) Ggr. Tai kad šąla, net panosėj kankãlas sušalo Ds. Nulaupyk kankalus (mėšlus, šiaudagalius) karvėms nuo kiškų Rs. Jūsų kiaulė su kankãlais (su kabaldukais pakaklėje) Kp. Išaugo agurkai kaip geri kankãlai Ds. ^ Keturios pušys liemenim mušas, vidury kankalas (lopšys) Grk. ║ kutas, spurgas: Ji mezga staldengtę be kankalų prie kraštų Ppl. 3. Jn kankorėžis. 4. koks apskritas daiktas, gumulas: Vilnos į kankalus sušokę, nė išpurent negali Rs. Kai išginsim karves laukan, tada ir kankãlai nukris Jž. Karvių pašonės kankãlais aplipusios, kaip pakrato nebūtų! Vj. ^ Tę kai kankaliùkai vyšnios (didelės, gražios, raudonos) Gs. Močia kaip rezginė, vaikai kaip kankalai (obelis) J.Jabl. Užlipa nuogas, nulipa kankalai (apynys) Škn. 5. ppr. pl. sudriskęs drabužis, skudurai: Iš kailinių liko tik kankãlai Slk. Apsisuko kankalais ir eina Vdš. 6. bot. augalas panašiais į varpelį žiedais, apskritalapis katilėlis (Campanula rotundifolia): Paskink ir kañkalo kokią šakutę Alk. Pražydo visi kankalaĩ, tik kliba nuo vėjo pumpurėliai Vlkv.